Europos prieinamumo aktas: ar jis taikomas jūsų svetainei?

Jei prekiaujate internetu su pirkėjais ES, tikriausiai jau gavote ne vieną laišką apie Europos prieinamumo aktą (angl. European Accessibility Act, EAA), o kai kuriuos jų atsiuntė pardavėjai, gąsdinantys artėjančiu terminu. Šiame vadove kalbame tik apie tai, ką sako teisės aktas: kam jis taikomas, ko reikalauja ir kas nutinka, jei jo nepaisote.

Kas yra Europos prieinamumo aktas?

Europos prieinamumo aktas (Direktyva (ES) 2019/882 (atsidaro naujame skirtuke)) yra ES teisės aktas, nustatantis bendrus prieinamumo reikalavimus tam tikriems vartotojams parduodamiems gaminiams ir paslaugoms, tarp jų e. prekybai, banko paslaugoms vartotojams, e. knygoms, transporto bilietų pardavimui ir elektroninių ryšių paslaugoms. Jis priimtas 2019 m. balandžio 17 d. ir visoje ES taikomas nuo 2025 m. birželio 28 d. Oficialiai lietuviškai jis vadinamas Direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų.

Apie aktą dažnai kalbama kaip apie vieną taisyklių rinkinį. Iš tiesų tai trys sluoksniai:

• Direktyva nustato tikslus, taikymo sritį ir terminus. Ji skirta valstybėms narėms, todėl jūsų verslo tiesiogiai neįpareigoja.
• Nacionalinis įstatymas yra tai, kas jums iš tikrųjų taikoma, pavyzdžiui, Vokietijos Barrierefreiheitsstärkungsgesetz (BFSG) arba Ispanijos Ley 11/2023. Kiekvienas jų nurodo savo priežiūros institucijas ir sankcijas.
• Techninis standartas EN 301 549 yra būdas praktiškai parodyti, kad atitinkate reikalavimus. Svetainėms ir programėlėms jis remiasi Interneto turinio prieinamumo gairėmis (WCAG).

Jei kas nors jums mini baudos dydį, paklauskite, kurios šalies įstatyme jis numatytas.

Nuo kada taikomas aktas ir kas keičiasi 2027 ir 2030 metais?

Aktas taikomas nuo 2025 m. birželio 28 d. Valstybės narės savo nacionalinius teisės aktus turėjo priimti iki 2022 m. birželio 28 d. ir taikyti juos nuo 2025 m. birželio 28 d. (31 straipsnis). Keli pereinamieji laikotarpiai trunka ilgiau: iki 2025 m. birželio sudarytos paslaugų sutartys ir jau naudojama įranga gali likti ne ilgiau kaip iki 2030 m. birželio 28 d.

Dažniausiai klaidingai suprantama 2030-ųjų data. Tai nėra lengvatinis laikotarpis svetainėms: 2026 m. atidaryta parduotuvė turi atitikti taisykles jau dabar. Papildomo laiko gauna tik sutartys ir įranga, sudarytos ar naudojamos dar iki 2025 m. birželio.

Kurioms svetainėms ir programėlėms taikomas aktas?

Aktas taikomas svetainėms ir programėlėms, per kurias teikiamos šešių rūšių paslaugos vartotojams: e. prekyba, banko paslaugos vartotojams, elektroninių ryšių paslaugos, prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, e. knygos ir dalis oro, autobusų, geležinkelių bei vandens keleivinio transporto paslaugų. Plačiausia kategorija yra e. prekyba, nes ji apima bet kurią svetainę ar programėlę, per kurią vartotojai gali sudaryti sutartį nuotoliniu būdu.

Direktyvoje e. prekybos paslaugos apibrėžiamos kaip „paslaugos, teikiamos nuotoliniu būdu, naudojant interneto svetaines ir nešiojamaisiais prietaisais teikiamas paslaugas, elektroninėmis priemonėmis ir individualiu vartotojo prašymu siekiant sudaryti vartojimo sutartį“ (3 straipsnio 30 punktas). Jei klientas per jūsų svetainę ar programėlę gali ką nors nusipirkti, užsisakyti ar užsiprenumeruoti, labai tikėtina, kad ji patenka į taikymo sritį: drabužių parduotuvė „Shopify“ platformoje, viešbučio rezervavimo sistema, maisto rinkinių prenumerata.

Kai kurie atvejai ne tokie aiškūs. Restorano svetainė, kurioje yra tik meniu ir telefono numeris, greičiausiai nėra e. prekybos paslauga, nes per ją nesudaroma jokia sutartis. Jei pridėsite užsakymą internetu, greičiausiai jau bus. Dėl ribinių atvejų, pavyzdžiui, staliukų rezervavimo formų, kaip tik ir verta pasidomėti priežiūros institucijos gairėmis arba pasitarti su teisininku.

Kokiam turiniui aktas netaikomas?

Net ir aktui priskirtoje svetainėje pagal 2 straipsnio 4 dalį jis netaikomas:

• iš anksto įrašytam garso ir vaizdo turiniui bei biuro rinkmenoms, pavyzdžiui, PDF dokumentams, paskelbtiems iki 2025 m. birželio 28 d.;
• internetiniams žemėlapiams, jei esminė informacija, reikalinga orientuotis, taip pat pateikiama prieinamu skaitmeniniu būdu;
• trečiosios šalies turiniui, kurio jūs nefinansuojate, nekuriate ir nekontroliuojate;
• archyviniam turiniui, kuris nebuvo atnaujintas ar redaguotas po 2025 m. birželio 28 d.

Trečiųjų šalių turinio išimties neaiškinkite per plačiai. Atsiskaitymo įskiepį ar pokalbių įrankį, kurį patys pasirinkote ir už kurį mokate, sunku pavadinti turiniu, kurio nefinansuojate ir nekontroliuojate. Aktas taip pat taikomas gaminiams, pavyzdžiui, kompiuteriams, mokėjimo terminalams ir e. skaityklėms, tačiau svetainei svarbiausios yra paslaugų taisyklės.

Ar aktas taikomas mažoms įmonėms?

Tik iš dalies. Paslaugas teikiančios labai mažos įmonės atleidžiamos nuo paslaugoms taikomų reikalavimų. Labai maža įmonė – tai įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 žmonių ir kurios metinė apyvarta arba bendras metinis balansas neviršija 2 mln. eurų (3 straipsnio 23 punktas). Mažoms įmonėms, kurios šią ribą viršija, aktas taikomas, o labai mažos įmonės, gaminančios ar parduodančios aktui priskirtus gaminius, nuo reikalavimų neatleidžiamos.

Svarbios abi kriterijaus dalys. E. parduotuvė, kurioje dirba 6 žmonės ir kurios apyvarta siekia 1,5 mln. eurų, yra labai maža įmonė. Parduotuvė su 6 darbuotojais ir 3 mln. eurų apyvarta vis tiek gali būti labai maža įmonė, jei jos bendras balansas neviršija 2 mln. eurų. Parduotuvei, kurioje dirba 12 žmonių, aktas taikomas, kad ir kokia maža būtų jos apyvarta.

4 straipsnio 5 dalis atleidžia tik paslaugas teikiančias labai mažas įmones, todėl penkių žmonių bendrovė, gaminanti e. skaitykles, vis tiek turi laikytis gaminiams taikomų taisyklių.

Dvi išlygos. Nacionaliniai įstatymai gali skirtis: Belgijos federalinis įstatymas labai mažas įmones atleidžia tik iki 2030 m. birželio 28 d. (Loi du 5 novembre 2023, 40 straipsnis (atsidaro naujame skirtuke)). Be to, išimtis panaikina teisinę pareigą, bet ne problemą. Pirkėjas, kuris su ekrano skaitytuvu negali užbaigti apmokėjimo, vis tiek išeis, kad ir kiek darbuotojų turėtumėte.

Ar aktas taikomas įmonėms už ES ribų, B2B svetainėms ar Jungtinei Karalystei?

Įmonėms už ES ribų, parduodančioms ES vartotojams, aktas taikomas, o pardavimams tik kitoms įmonėms paprastai ne. Direktyva taikoma kiekvienam, kuris teikia paslaugą Sąjungos rinkoje arba siūlo ją vartotojams Sąjungoje (3 straipsnio 4 punktas), nesvarbu, kur jis registruotas. Jungtinės Karalystės ar JAV parduotuvei, parduodančiai ES vartotojams, aktas taikomas šiems pardavimams.

• Pardavėjai už ES ribų. Svarbu, kam parduodate. Jei jūsų parduotuvė siunčia prekes pirkėjams Prancūzijoje, šiai paslaugai taikoma Prancūzijos teisė. Pardavimams klientams už ES ribų aktas netaikomas.
• B2B. Pagal direktyvą e. prekyba reiškia sutartį su vartotoju, t. y. asmeniu, perkančiu ne savo prekybos, verslo ar profesijos tikslais (3 straipsnio 22 punktas). Didmeninės prekybos portalas, skirtas tik registruotoms įmonėms, paprastai į taikymo sritį nepatenka; svetainei, parduodančiai ir vieniems, ir kitiems, aktas taikomas jos pardavimams vartotojams.
• Jungtinė Karalystė. Aktas nėra JK teisė, tačiau JK įmonėms, parduodančioms ES vartotojams, taikomi tų šalių, į kurias jos parduoda, įstatymai. Pačioje JK 2010 m. Lygybės įstatymas (Equality Act 2010) reikalauja pagrįstų pritaikymų, bet nenustato techninio svetainių standarto, o viešojo sektoriaus prieinamumo taisyklės (atsidaro naujame skirtuke) taikomos tik viešosioms institucijoms.

Kokį standartą reikia atitikti?

Praktiškai reikia atitikti EN 301 549, o svetainėms tai šiandien reiškia WCAG 2.1 AA lygį. Pati direktyva išvardija funkcinius reikalavimus, o ne WCAG lygį. Dabar galiojanti nuoroda yra EN 301 549 v3.2.1 (2021), o 2026 m. rugsėjį paskelbta 4.1.1 versija pereis prie WCAG 2.2 AA lygio, kai Komisija paskelbs nuorodą į ją Oficialiajame leidinyje.

Komisijos prieinamumo išteklių centras AccessibleEU (atsidaro naujame skirtuke) nurodo, kad v4.1.1 „kol kas nėra teisinis atskaitos standartas“. Kai nuoroda į šią versiją bus paskelbta, jos laikymasis suteiks atitikties Europos prieinamumo aktui prezumpciją. Kada tai įvyks, šiandien niekas negali pasakyti.

Mūsų patarimas: kurkite ir testuokite pagal WCAG 2.2 AA lygį jau dabar. Jis apima viską, kas yra WCAG 2.1, išskyrus vieną pasenusį kriterijų, todėl atitiksite abi versijas. Straipsnyje Kas naujo WCAG 2.2 paaiškinami devyni nauji kriterijai, o mūsų WCAG apžvalgoje aptariami lygiai.

Kokią informaciją reikia paskelbti?

Paslaugų teikėjai turi paskelbti informaciją apie tai, kaip jų paslauga atitinka prieinamumo reikalavimus, „bendrosiose sąlygose arba lygiaverčiame dokumente“ (V priedas). Joje turi būti prieinamais formatais pateiktas paslaugos aprašas ir paaiškinta, kaip vykdomi reikalavimai. Pagal 13 straipsnio 2 dalį ši informacija turi būti viešai prieinama raštu ir žodžiu tol, kol teikiama paslauga.

Nacionaliniai įstatymai šį sąrašą gali papildyti, pavyzdžiui, reikalauti nurodyti priežiūros instituciją. Daug įmonių šią informaciją skelbia viename prieinamumo puslapyje, į kurį veda nuorodos iš poraštės ir sąlygų, panašiai kaip prieinamumo pareiškimą. Mūsų vadove kaip parašyti prieinamumo pareiškimą rasite šabloną, apimantį abu dalykus, o daugiau informacijos rasite pareiškimo dokumentacijoje.

Jei manote, kad kuris nors reikalavimas jums būtų neproporcinga našta, vien tai pareikšti nepakanka. 14 straipsnis reikalauja dokumentuoto vertinimo, atnaujinamo bent kas penkerius metus, ir apie jį turite informuoti atitinkamas institucijas; labai mažoms įmonėms šio žingsnio atlikti nereikia.

Kas prižiūri, kaip laikomasi akto, ir kokios gresia baudos?

Kiekviena šalis skiria savo priežiūros institucijas ir nustato savo sankcijas, kurios turi būti „veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos“ (30 straipsnis). E. parduotuves paprastai prižiūri vartotojų teisių apsaugos arba rinkos priežiūros institucija. Didžiausios baudos svyruoja nuo kelių tūkstančių eurų iki 1 mln. eurų ar daugiau, o kai kurios siejamos su apyvarta.

Tai viršutinės ribos, o ne suma, kurią greičiausiai sumokėtų įmonė su ištaisoma problema. Be to, internete skaičiai dažnai perrašomi su klaidomis, todėl prieš remdamiesi kuriuo nors skaičiumi pasitikrinkite savo šalies įstatymą. Lietuvos šioje lentelėje nėra: Lietuvoje taikomų nuostatų ir sankcijų rengdami šį straipsnį netikrinome, todėl jas pasitikslinkite oficialiuose teisės aktų šaltiniuose arba pas teisininką.

Nuo ko pradėti?

Patikrinkite, ar aktas jums taikomas, tada išbandykite ir ištaisykite pirkėjams svarbiausius kelius, sąžiningai paskelbkite, kas jau padaryta ir kas dar ne, ir įtraukite prieinamumą į kasdienį svetainės keitimo procesą. Didžioji dalis darbų yra įprastas produkto tobulinimas, atliekamas protinga tvarka, o ne vienkartinis teisinis projektas.

1. Patikrinkite taikymo sritį. Surašykite ES vartotojams teikiamas paslaugas, šalis, į kurias parduodate, darbuotojų skaičių ir apyvartą. Jei esate arti labai mažos įmonės ribos, užsirašykite, kaip tai apskaičiavote.
2. Išbandykite pagrindinius kelius: paiešką, prekių puslapius, krepšelį, apmokėjimą ir prisijungimą. Pasinaudokite nemokamais automatiniais įrankiais, tada patikrinkite rankiniu būdu su klaviatūra ir ekrano skaitytuvu, kaip aiškinama mūsų vadove kaip patikrinti svetainės prieinamumą.
3. Pirmiausia taisykite tai, kas labiausiai trukdo. Apmokėjimo mygtukas, kurio klaviatūros naudotojai negali pasiekti, svarbesnis už blyškią nuorodą poraštėje. Svetainės prieinamumo kontroliniame sąraše aptariamos dažniausios klaidos.
4. Paskelbkite informaciją apie prieinamumą, įskaitant tai, kas dar neištaisyta, ir kaip su jumis susisiekti.
5. Įtraukite tai į kasdienį darbą. 13 straipsnio 3 dalis reikalauja procedūrų, kurios užtikrintų, kad keičiama paslauga ir toliau atitiktų reikalavimus, todėl prieinamumą tikrinkite kaskart atnaujindami temą ar pridėdami trečiosios šalies įrankį.
6. Klauskite, kai neaišku. Dėl taikymo srities ar išimčių pasitarkite su teisininku arba savo šalies priežiūros institucija.

Kur čia tinka prieinamumo valdiklis?

Joks valdiklis, įskaitant mūsiškį, neužtikrina, kad svetainė atitiktų Europos prieinamumo akto reikalavimus. Europos Komisija teigia, kad priemonės, „kurios neužtikrina, kad pati svetainė atitiktų išsamius standarto kriterijus, nėra tinkamas sprendimas“ (Komisija, „Web Accessibility“ (atsidaro naujame skirtuke)). Vis dėlto valdiklis gali padėti daliai lankytojų kaip papildomas sluoksnis ant tinkamai sukurtos svetainės.

SiteAccessible leidžia lankytojams keisti kontrastą, teksto dydį ir įjungti skaitymą palengvinančias priemones. Jis netaiso jūsų kodo, neatstoja auditų ar testavimo, kuriame dalyvauja žmonės su negalia, ir nesuteikia teisinės apsaugos.