Kaip žmonės su negalia naršo internete: pagalbinės technologijos

Trys žmonės bando užsisakyti staliuką tame pačiame restorano tinklalapyje. Aistė yra akla ir puslapio klausosi per VoiceOver savo iPhone telefone. Tomas serga reumatoidiniu artritu ir naudojasi klaviatūra, nes laikyti pelę skauda. Genovaitei 78-eri ir ji, norėdama perskaityti meniu, padidina mastelį iki 200 %. Jei meniu yra atspausdinto lapo nuotrauka, o datos pasirinkimas reaguoja tik į pelę, visi trys pasiduoda ir staliuką užsisako kitur.

Šiame vadove pateikdami naujausius skaičius aiškiname, kaip žmonės su negalia iš tikrųjų naudojasi internetu. Pastaba dėl žodžių: vartojame „žmonės su negalia“, nors lietuviškose ES teisės aktų versijose dažnai rašoma „neįgalieji“. Rašydami apie konkretų žmogų, vartokite tuos žodžius, kuriuos vartoja jis pats.

Kiek žmonių turi negalią?

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (atsidaro naujame skirtuke) (informacinis lapas, 2023 m. kovas), reikšmingą negalią turi apie 1,3 mlrd. žmonių, t. y. 16 % pasaulio gyventojų arba vienas iš šešių. ES 2024 m. ilgalaikį kasdienės veiklos ribotumą nurodė 23,9 % 16 metų ir vyresnių žmonių, t. y. maždaug kas ketvirtas suaugusysis, rodo Eurostato (atsidaro naujame skirtuke) duomenys.

Nacionaliniai rodikliai svyruoja nuo 12,7 % Bulgarijoje iki 41,2 % Latvijoje, o duomenys grindžiami pačių žmonių nurodymais, todėl šalis lyginkite atsargiai. Svarbesnė yra amžiaus kreivė. Tarp 85 metų ir vyresnių žmonių ši dalis yra dešimt kartų didesnė (atsidaro naujame skirtuke) (72,3 %) nei tarp 16–24 metų (7,1 %), o 22,0 % ES gyventojų (atsidaro naujame skirtuke) yra 65 metų ar vyresni. Daugelis jų niekada savęs nepavadintų žmonėmis su negalia.

Kas yra pagalbinės technologijos?

Pagalbinės technologijos yra bet kokia programinė ar aparatinė įranga, leidžianti žmogui naudotis kompiuteriu, telefonu ar svetaine jo kūnui ir protui tinkamu būdu. Geriausiai žinomi pavyzdžiai yra ekrano skaitytuvai, didintuvai, kalbos atpažinimas, jungikliai ir Brailio ekranai. Žmonės taip pat naudojasi paprastesniais pakeitimais, pavyzdžiui, didesniu tekstu, lėtesniu žymekliu ar pagal nutylėjimą įjungtais subtitrais.

W3C tokius paprastesnius pakeitimus vadina „prisitaikymo strategijomis“, kurias jos priemonių ir metodų apžvalga (atsidaro naujame skirtuke) apibūdina kaip „metodus, kuriuos žmonės su negalia naudoja, kad pagerintų sąveiką su internetu“. Dauguma žmonių derina ir viena, ir kita.

Didžioji dalis to jau įmontuota: VoiceOver ir Voice Control Apple įrenginiuose, TalkBack ir Voice Access Android įrenginiuose, Narrator ir Magnifier Windows sistemoje. Daug Windows naudotojų įsidiegia mokamą JAWS arba nemokamą NVDA.

Kaip akli žmonės naudojasi svetainėmis?

Dauguma aklųjų naudojasi ekrano skaitytuvu, programa, kuri puslapį paverčia kalba ar Brailio raštu, ir juda po jį klaviatūros komandomis ar lietimo gestais, o ne pele. Jie retai klausosi nuo viršaus iki apačios. 2024 m. WebAIM apklausoje 71,6 % ekrano skaitytuvų naudotojų teigė, kad ilgą puslapį pirmiausia naršo pagal antraštes.

WebAIM ekrano skaitytuvų naudotojų apklausa Nr. 10 (atsidaro naujame skirtuke) surinko 1 539 atsakymus 2023 m. gruodį ir 2024 m. sausį. Tai savanoriškai atsakiusiųjų imtis, o ne visuotinis surašymas. Keletas rezultatų:

• Staliniuose kompiuteriuose 40,5 % daugiausia naudojasi JAWS, 37,7 % NVDA ir 9,7 % VoiceOver.
• 91,3 % naudojasi ekrano skaitytuvu telefone ar planšetėje, o 70,6 % daugiausia naudoja Apple įrenginius.
• 38 % naudoja Brailio išvestį per ekraną, kuris iškelia smeigtukus ir taip sudaro rašmenis.

Įsivaizduokite ekrano skaitytuvo naudotoją prekės puslapyje. Jis atsidaro antraščių sąrašą ir peršoka prie „Atsiliepimai“. Jūsų maketo jis nemato, jam prieinama tik po juo esanti struktūra: jei jūsų antraštės yra tik paryškintos pastraipos, tas sąrašas tuščias, o trys mygtukai „Į krepšelį“ skamba vienodai.

• Antraštės, kurios yra tikri antraščių elementai ir išdėstytos logiška tvarka.
• Alternatyvusis tekstas, kuris pasako tai, kas svarbu: „Tamsiai mėlynas vilnonis paltas iki kelių, vaizdas iš priekio“, o ne „IMG_4471.jpg“. Dekoratyviniai paveikslėliai gauna tuščią alternatyvųjį tekstą, kad būtų praleisti.
• Formų etiketės kiekvienam laukui ir klaidų pranešimai, kurie perskaitomi, o ne tik parodomi raudonai.
• Nuorodų ir mygtukų tekstas, suprantamas ir be konteksto: „Perskaitykite mūsų grąžinimo taisykles“, o ne „Spauskite čia“.

Kaip svetainėmis naudojasi silpnaregiai?

Silpnaregiai paprastai ne pereina prie garso, o padidina ar paryškina vaizdą. Jie didina naršyklės mastelį, naudoja ekrano didintuvą, padidina sistemos tekstą, įjungia didelį kontrastą ar tamsųjį režimą arba padidina tarpus. Tai didelė grupė: PSO vertinimu, mažiausiai 2,2 mlrd. žmonių turi artimo ar tolimo regėjimo sutrikimų.

Esant dideliam priartinimui, didintuvo naudotojas vienu metu mato tik mažą ekrano dalį. Pranešimą „Krepšelis atnaujintas“ viršutiniame kampe lengva praleisti, kaip ir klaidų santrauką, pateiktą toli nuo klaidingo lauko.

Interneto turinio prieinamumo gairės (WCAG) 2.2 (atsidaro naujame skirtuke) tai apima trimis AA lygio sėkmės kriterijais: tekstą turi būti galima padidinti iki 200 % neprarandant turinio (1.4.4), turinys turi persitvarkyti esant 320 CSS pikselių pločiui, kad niekam nereikėtų slinkti dviem kryptimis (1.4.10), o puslapiai turi atlaikyti didesnius eilučių, raidžių ir žodžių tarpus (1.4.12). Apie kontrastą skaitykite mūsų spalvų kontrasto vadove. O nufotografuotas meniu, perkurtas į tinklalapį su antraštėmis, tiks ir Genovaitei, ir Aistei.

Kaip kurtieji ir neprigirdintys žmonės naudojasi internetu?

Kurtieji ir neprigirdintys internetu naudojasi kaip ir visi kiti, kol informaciją ima perteikti garsas. Tada jiems reikia vaizdo įrašų subtitrų, garso įrašų stenogramų ir būdo susisiekti su jumis ne telefonu. PSO vertinimu, 430 mln. žmonių, daugiau nei 5 % pasaulio gyventojų, dėl negalią sukeliančio klausos praradimo reikia reabilitacijos.

Daugeliui kurčiųjų, ypač tiems, kurie save laiko kurčiųjų bendruomenės ir jos kultūros dalimi, pirmoji kalba yra nacionalinė gestų kalba, o rašytinė kalba yra antroji. Paprastas rašymas jiems padeda taip pat, kaip ir kiekvienam, kuris skaito ne gimtąja kalba.

• Kiekvienam iš anksto įrašytam vaizdo įrašui su kalba pridėkite subtitrus (WCAG 1.2.2, A lygis). Patikrinkite automatinius subtitrus: jie gali iškraipyti vardus, prekių pavadinimus ir skaičius.
• Pasiūlykite ir kitų būdų susisiekti, ne tik telefoną. „Norėdami atšaukti, paskambinkite mums“ kai kuriems klientams visiškai užkerta kelią.
• Nepaleiskite garso automatiškai. Garsui, kuris groja ilgiau nei 3 sekundes, reikia pristabdymo ar sustabdymo valdymo elemento (WCAG 1.4.2); jo reikia ir ekrano skaitytuvų naudotojams.

Kaip svetainėse naršo žmonės su judėjimo negalia?

Žmonės su judėjimo negalia dažnai apskritai nesinaudoja pele. Jie naudoja klaviatūrą, jungiklį, balso valdymą, žvilgsnio sekimo sistemą, galvos žymeklį ar rutulinį manipuliatorių, kartais kartu kovodami su drebuliu, skausmu ar nuovargiu. Visos šios priemonės priklauso nuo to, ar svetainė veikia be tikslaus taikymo: kiekvienas valdymo elementas pasiekiamas klaviatūra, fokusas visada matomas, o taikiniai pakankamai dideli, kad į juos būtų galima pataikyti.

WCAG pradeda nuo klaviatūros: viskas turi veikti be pelės (2.1.1, A lygis). Kas paprastai trukdo:

• Nematomas fokusas. Jei dėl išvaizdos pašalinsite fokuso rėmelį, klaviatūros naudotojas pasiklys (WCAG 2.4.7).
• Ilgas kelias iki tikslo. Jungiklio naudotojas pereina valdymo elementus po vieną. Didžiulis meniu su 60 nuorodų ir be nuorodos „Pereiti prie pagrindinio turinio“ gali reikšti 60 paspaudimų, kol pasiekiama prekė.
• Nesutampančios etiketės. Balso valdymo naudotojas sako „spustelėk Rezervuoti“, bet kode mygtukas vadinasi „Pateikti formą“, todėl nieko nenutinka (WCAG 2.5.3 Label in Name).
• Mažyčiai taikiniai ir tik tempiami slankikliai. WCAG 2.2 nustato minimalų 24 × 24 CSS pikselių taikinio dydį (2.5.8) ir reikalauja vilkimui spustelėjimo alternatyvos (2.5.7). Abu kriterijai paaiškinti mūsų WCAG 2.2 vadove.

Kaip internetu naudojasi žmonės su pažinimo negalia, disleksija ar ADHD?

Žmonės, turintys pažinimo ir mokymosi sutrikimų, įskaitant disleksiją, ADHD, atminties praradimą ir galvos smegenų pažeidimus, derina įvairias priemones ir taktikas: teksto skaitymą balsu, rašybos tikrintuvus, skaitymo liniuotes, slaptažodžių tvarkykles, skaitymo režimą ir papildomą laiką. Labiausiai padeda tai, ką galite padaryti jūs: aiški kalba, nuspėjami maketai ir procesai, kurie nebaudžia už klaidas.

W3C rekomendacijose dėl pažinimo ir mokymosi sutrikimų (atsidaro naujame skirtuke) yra tikslai „Padėkite naudotojams susitelkti“ ir „Užtikrinkite, kad procesai nepriklausytų nuo atminties“.

Prisijungimas, prašantis įvesti trečią ir penktą įsimintino žodžio simbolį, yra būtent toks atminties testas, nuo kurio įspėja antrasis tikslas. Karuselė, kuri keičiasi kas kelias sekundes, veikia prieš pirmąjį. Kas padeda, įskaitant disleksijos šriftų tyrimus, aptariame straipsnyje Disleksija, ADHD ir pažintinis prieinamumas.

Kokius įmontuotus nustatymus žmonės naudoja ir kur čia tinka puslapio skydelis?

Dauguma žmonių savo įrenginius prisitaiko gerokai anksčiau, nei paliečia ką nors jūsų puslapyje: naršyklės mastelį, didesnį sistemos tekstą, tamsųjį režimą, sumažintą judesį, didelį kontrastą, subtitrus, skaitymo režimą ir telefono ekrano skaitytuvą. Jūsų svetainės užduotis yra gerbti šiuos nustatymus. Puslapyje esantis prieinamumo skydelis yra dar viena galimybė, o ne pakaitalas.

• Mastelis ir teksto dydis: naudokite santykinius vienetus ir niekada neblokuokite mastelio keitimo pirštais mobiliuosiuose įrenginiuose.
• Sumažintas judesys: svetainės gali nuskaityti šią nuostatą (medijos užklausa prefers-reduced-motion), todėl atsižvelkite į ją kurdami paralaksą, karuseles ir didelius perėjimus.
• Didelis kontrastas ir priverstinės spalvos, pavyzdžiui, Windows kontrasto temos: patikrinkite, ar piktogramos ir fokuso rėmeliai lieka matomi.
• Skaitymo režimas geriausiai veikia su tikromis antraštėmis ir pastraipomis.

Puslapio skydelis, pavyzdžiui, tas, kurį prideda SiteAccessible, suteikia lankytojams mygtukus kontrastui, teksto dydžiui, tarpams, skaitymo liniuotei, skaitymui balsu ir animacijų sustabdymui, nereikalaudamas ieškoti įrenginio nustatymuose. Tai padeda kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, žmogui, dirbančiam darbo kompiuteriu, kurio nustatymų jis negali keisti, ar žmogui su migrena, kuris valandai nori ramesnio puslapio.

Jis nepadeda ekrano skaitytuvo naudotojui rasti mygtuko be etiketės ir neužtikrina, kad svetainė atitiktų WCAG. Todėl mūsų skydelyje sąmoningai nėra profilio akliesiems lankytojams: vizualinis skydelis negali pakeisti ekrano skaitytuvo, kurį žmogus jau moka valdyti. Jei puslapis neveikia su žmonių pačių priemonėmis, taisykite puslapį.

Kas trukdo dažniausiai?

Tos pačios elementarios kliūtys kartojasi vėl ir vėl. WebAIM Million 2026 (atsidaro naujame skirtuke) skenavime 95,9 % milijono populiariausių pagrindinių puslapių turėjo aptinkamų WCAG pažeidimų, vidutiniškai 56,1 klaidos puslapyje, o pirmavo mažo kontrasto tekstas, trūkstamas alternatyvusis tekstas ir formų laukai be etikečių. Ekrano skaitytuvų naudotojai CAPTCHA įvardija kaip didžiausią problemą internete.

Skenavimai daug ko nepastebi. Penkios didžiausios problemos pačių ekrano skaitytuvų naudotojų nuomone:

1. CAPTCHA
2. Meniu, skirtukai ir dialogo langai, kurie elgiasi ne taip, kaip tikimasi
3. Nuorodos ar mygtukai, kurių prasmė neaiški
4. Ekranai ar jų dalys, kurie netikėtai pasikeičia
5. Klaviatūros prieinamumo trūkumas

Nė vienai iš jų ištaisyti nereikia specialių technologijų. Kad jas rastumėte, išbandykite savo svetainę: ką nors užsisakykite tik klaviatūra, padidinkite mastelį iki 400 % ir perskaitykite apmokėjimo puslapį, tada paklausykite savo antraščių su VoiceOver ar NVDA. Mūsų svetainės prieinamumo tikrinimo vadove šie patikrinimai aprašyti žingsnis po žingsnio. Jie neatstos testavimo su žmonėmis, kurie šiomis priemonėmis naudojasi kasdien, bet parodys, nuo ko pradėti.